Dažnai užduodami klausimai

Lactobacillus rhamnosus GG (ATCC 53103) yra vadinamos pieno rūgšties bakterijos, kurios įprastai aptinkamos mūsų žarnyne. Ši pieno rūgšties bakterija yra aprašoma daugiau nei 1 200 tyrimų, todėl laikoma, kad teigiamas jos poveikis organizmui ir saugumas yra labiausiai ištirtas.

Tai gerosios bakterijos, kurios sukelia pieno rūgšties fermentaciją. Šio proceso metu angliavandeniai skyla be deguonies poreikio. Jos paverčia cukrų į pieno rūgštį, kuri mažina žarnyno pH ir užkerta kelią patogeninių bakterijų dauginimuisi. Pieno rūgšties bakterijos yra laikomos įprasta mikroflora, aptinkama žmogaus burnos ertmėje, virškinamajame trakte arba makštyje.

Mikrokapsuliavimas – tai procesas, kurio metu kietos dalelytės arba skysčio lašai yra apvelkami maža kapsule, apsaugančia turinį nuo žalingo aplinkos poveikio. Pieno rūgšties bakterijos yra gyvi organizmai, darantys teigiamą poveikį mūsų organizmui. Tačiau jos yra itin jautrios rūgštinei virškinamojo trakto terpei, todėl jas reikia tinkamai apsaugoti.

Mikrokapsuliavimo metu susidaro mikrokapsulės, kurias sudaro branduolys ir apvalkalas. Branduolyje slypi aktyviosios pieno rūgšties bakterijos, o apsauginė plėvelė saugo juos nuo aplinkos veiksnių. Tinkamas mikrokapsuliavimo procesas leidžia net 90 % pieno rūgšties bakterijų išgyventi žarnyne ir kaip įmanoma labiau padidina pieno rūgšties bakterijų veiksmingumą veikimo vietoje, t. y., žarnyne.

„WAYA^®“ gaminius galima laikyti originalioje pakuotėje kambario temperatūroje, saugant juos nuo drėgmės iš šviesos. Atidarius „WAYA^®“ lašus rekomenduojama suvartoti kaip įmanoma greičiau, o vėliausiai per vieną mėnesį.

Vaikams rekomenduojama suvartoti „WAYA^®“ lašus atskirai, įlašinus juos į šaukštelį. Buteliuke rasite pipetę, kuria galėsite lengvai ir tiksliai dozuoti gaminį.

„WAYA^®“ kapsules užgerkite stikline šalto vandens.

„WAYA^®“ gaminius rasite vaistinėse ir specializuotose parduotuvėse. Juos taip pat galite įsigyti mūsų interneto svetainėje.

Nesijaudinkite, nes „WAYA^®“ gaminiuose esančios pieno rūgšties bakterijos yra saugios naudoti net didesnėmis dozėmis, o per didelis jų kiekis bus pašalintas iš organizmo kartu su išmatomis.

Pieno rūgšties bakterijos veikia plonojoje ir ypač storojoje žarnoje, kur jos užpildo laisvas žarnyno gleivinės ertmes. Jei žarnyno gleivinėje nėra pakankamai laisvų ertmių, nes jas yra užpildžiusios kitos bakterijos, pieno rūgšties bakterijos yra paprasčiausiai pašalinamos su išmatomis.

Žinoma, antibiotikai naikina žarnyno mikroflorą ir gali sukelti virškinimo problemas. Lactobacillus rhamnosus GG rekomenduojama naudoti žarnyno mikrofloros pusiausvyrai reguliuoti. Rekomenduojama tarp antibiotikų ir „WAYA^®“ gaminių vartojimo padaryti 2 valandų pertrauką.

Tiriant „WAYA^®“ gaminius nebuvo pastebėta jokių šalutinių poveikių arba jie buvo tokie patys, kaip ir placebo.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie „WAYA^®“ gaminius, siųskite el. laišką info(at)waya.lt.

Prebiotikais vadinamos tam tikros maistingosios skaidulos (oligosacharidai), kurias žarnyne esančios naudingosios bakterijos naudoja kaip maistą. Taip naudingosios bakterijos gamina tam tikras medžiagas, sukuriančias tinkamas sąlygas žarnyne ir maitinančias mūsų žarnyno ląsteles.

Prebiotikai dažniausiai randami daržovėse (šparaguose, česnakuose, svogūnuose, poruose, artišokuose, cikorijose...), tačiau pastaruoju metu jais dažnai papildomi maisto produktai. Dažniausiai maisto produktuose naudojami prebiotikai yra inulinas ir oligofruktozė. Prebiotikų poveikis atsiskleidžia tik suvartojus didesnį, net iki 4 g, kiekį probiotikų.

Pieno rūgšties bakterijos yra gyvos bakterijos, o prebiotikai yra nevirškinami angliavandeniai, kurie yra laikomi (pieno rūgšties) bakterijų maistu.

Sutrikus žarnyno mikroflorai padidėja žalingų bakterijų kiekis, todėl kyla įvairių virškinimo problemų (viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ir kt.). Kai kurios pieno rūgšties bakterijos yra gerosios ir daro teigiamą poveikį mūsų organizmui atkurdamos mikrofloros pusiausvyrą ir malšindamos virškinimo problemas. Prebiotikais vadinamas bakterijų maistas.

Kilus įvairių virškinimo problemų dažnai sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o tai reiškia, kad žarnyne esančių gerųjų bakterijų kiekis sumažėja, o blogųjų – padidėja. Tai sąlygoja įvairūs veiksniai:

• Virusinės ir bakterinės infekcijos
  Virusinių (rotavirusų, norovirusų, adenovirusų) infekcijų, kurios sukelia vėmimą ir viduriavimą, tikimybė itin padidėja lapkričio–balandžio mėnesiais. Tam tikru metu rotaviruso infekcija užsikrečia beveik visi vaikai iki penkerių metų. Bakterinės infekcijos dažniausiai užklumpa apsinuodijus maistu ar vandeniu su užkratu.
• Gydymas antibiotikais
  Naikindami bakterijas antibiotikai pašalina ne tik žalingąsias, bet ir daugybę gerųjų bakterijų. Gydantis antibiotikais svarbu vartoti gerąsias pieno rūgšties bakterijas, padėsiančias išvengti įvairių virškinimo problemų.
• Netinkama mityba
  Pastaruoju metu žmonių mitybą sudaro sterilizuoti ir pasterizuoti produktai, o tai reiškia, kad iš jų yra pašalinamos ne tik žalingos, bet ir gerosios bakterijos, naudingai veikiančios mūsų žarnyno mikroflorą.
• Įvairios kelionės
  Keliaujant į įvairias šalis susiduriame su skirtingomis bakterijomis, kurios slypi aplinkoje, maiste ir vandenyje. Jos nebūtinai yra žalingos, tačiau kadangi mūsų organizmas nėra prie jų pripratęs, tokios bakterijos gali sunaikinti žarnyno mikroflorą ir sukelti įvairių virškinimo problemų. Įtampa, mitybos pokyčiai, stresas ir alkoholis gali sukelti viduriavimą. Nepaisant to, dažniausia problemų priežastis yra maistas ir gėrimai su užkratu. Nepamirškime ir įrankių, kurie gali būti plaunami nešvariame vandenyje, ledo kubelių ir vandens ne iš butelių, kuriame gausu mikroorganizmų, prie kurių yra pripratę vietiniai gyventojai, bet ne turistai.
• Amžius
  Žarnyno mikrofloros apsauginės funkcijos taip pat prastėja su amžiumi, todėl gali užklupti įvairios virškinimo problemos, pvz., viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir kt

Pieno rūgšties bakterijomis gali būti papildyti ir kiti maisto produktai, tačiau svarbu, kad tokios bakterijos juose išgyventų. Pieno rūgšties bakterijos yra gyvi mikroorganizmai, kurie yra jautrūs tokiems išorės dirgikliams, kaip kambario temperatūra, drėgmė ir šviesa. Šie veiksniai turi įtakos staigiam pieno rūgšties bakterijų koncentracijos mažėjimui maisto produktuose.

Pieno rūgšties bakterijų gausu fermentuotuose pieno gaminiuose, pvz., tam tikros rūšies jogurtuose, kefyre, rūgpienyje, sūryje ir kt., bei fermentuotose daržovėse, pvz., raugintuose kopūstuose. Siekiant užtikrinti tinkamą pieno rūgšties bakterijų kiekį fermentuoti pieno gaminiai privalo būti saugomi užtikrinant šaldymo grandinę (nuolat palaikant nurodytą temperatūrą nuo pagaminimo iki suvartojimo).

Temperatūra, kurioje turime laikyti maisto produktus, dažniausiai nurodoma ant jų pakuotės. Kai kurie jogurtai turi būti laikomi 8 °C arba žemesnėje temperatūroje. Šią temperatūrą itin sunku užtikrinti vasaros mėnesiais (ypač nešantis parduotuvėje įsigytą prekę namo), tad kyla klausimas, kokia pieno rūgšties bakterijų koncentracija yra jogurte jo suvartojimo metu.

Sinbiotikai – tai pieno rūgšties bakterijų (naudingųjų bakterijų) ir prebiotikų (skaidulų) derinys.

Svarbiausia vitamino D funkcija – palaikyti kalcio ir fosforo koncentraciją kraujyje didinant jų pasisavinimą per žarnyną.

Vitamino D trūkumas dažniausiai pasireiškia dėl nepakankamo buvimo saulėje, nepakankamos vitamino D gamybos ir (arba) nepakankamo jo kiekio maiste. Šis vitaminas itin svarbus kūdikiams ir mažiems vaikams. Kūdikiai nebūna tiesioginiuose saulės spinduliuose ir, kol yra maitinami tik krūtimi, negauna pakankamai vitamino D iš maisto.

Rekomenduojama duoti kūdikiams 400 µg arba 10 TV vitamino D nuo pirmosios jų gyvenimo savaitės. Vitaminą D taip pat rekomenduojama vartoti ir vaikams iki 18 metų bei vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurie negauna pakankamai vitamino D iš maisto ir neilgai būna saulėje.

Kūdikiams ir mažiems vaikams vitamino D nepakankamumas sukelia rachitą, kurio metu stebimas kremzlių storėjimas, kaulų formos pakitimai ir mažas raumenų tonusas.

Itin maža vitamino D koncentracija gali sukelti kaulų irimą. Galimi net savaiminiai kaulų lūžiai. Vitamino D trūkumas taip pat turi įtakos senatvinei osteoporozei. Dėl vitamino D trūkumo gali suprastėti kalcio pasisavinimas.

Nežymūs vitamino D trūkumo požymiai yra nuovargis, raumenų ir kaulų skausmas.

Vitamino D trūkumas yra laikomas ne tik viso pasaulio, bet ir Lietuvos problema. Tyrimai parodė, kad rekomenduojamos vitamino D paros normos rodikliai yra prasti – ikimokyklinio amžiaus vaikai suvartoja tik 21 % rekomenduojamos paros normos, o paaugliai – 60 %.

Vitamino D trūkumas yra dažnas žiemos palydovas, kai saulėje praleidžiame daug mažiau laiko nei vasarą. Nepakankamas buvimas saulėje yra būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie negali palikti savo namų arba gyvena slaugos namuose. Tai sąlygoja vitamino D trūkumą ir padidėjusią kaulų lūžių riziką.

Vitaminas D dažniausiai randamas riebioje žuvyje, žuvų taukuose, kepenėlėse ir kiaušinio trynyje. Augalinės kilmės maisto produktuose taip pat yra nedidelis kiekis vitamino D. Įrodyta, kad kai kuriose kerpėse taip pat yra vitamino D₃.

Degindamiesi saulėje negalime viršyti atitinkamų vitamino D kiekių, nes organizmas jo gamina tik tiek, kiek reikia. Įprastai būnant saulėje oda sintetina 20–50 μg vitamino D per dieną. Žiemos metu įprastą buvimo saulėje laiką nevyksta pakankama vitamino D biosintezė, taigi šio vitamino reikia vartoti papildomai.

Viduriavimas gali būti skirstomas į tris kategorijas: nedidelį, vidutinio stiprumo ir stiprų viduriavimą. Nedidelio viduriavimo atveju tuštinamasi iki trijų kartų per parą, kraujospūdis yra normalus, keldamasis iš lovos arba atsistodamas iš sėdimos padėties pacientas nejaučia silpnumo.

Ištikus vidutinio stiprumo viduriavimui tuštinamasi keturis arba penkis kartus per parą, keisdamas padėtį pacientas jaučia nedidelį silpnumą, gali karščiuoti (38 °C).

Viduriavimas laikomas sunkiu, kai pacientas tuštinasi nuo šešių iki devynių kartų per parą. Jį taip pat gali lydėti karščiavimas, nukritęs kraujospūdis, padažnėjęs širdies ritmas, skausmas pilvo srityje, bendras silpnumas, padažnėjęs kvėpavimas arba sąmonės sutrikimai.

Dėl pasikeitusios aplinkos, maisto ir valgymo įpročių atostogaudami arba keliaudami galime susidurti su virškinimo problemomis (pilvo pūtimu, viduriavimu, vidurių užkietėjimu). Virškinimo problemas gali sukelti pasikeitusi, bet įprastai nepavojinga aplinkos bakterinė flora. Užsikrėsti taip pat galima suvartojus išmatomis užteršto maisto arba vandens.

Keliautojų arba atostogų viduriavimu laikomas ūminis viduriavimas, kurio metu kelis kartus per parą tuštinamasi skystomis išmatomis. Viduriavimas dažniausiai užklumpa pirmąją kelionių arba buvimo kitoje aplinkoje savaitę ir dažnai išnyksta per tris arba penkias paras (tik parazitinė infekcija gali trukti net ilgiau nei mėnesį).

Jį lydi karščiavimas, neįprasti diegliai, vėmimas, galvos skausmas, silpnumas ir, retesniais atvejais, išmatos su gleivėmis arba krauju. Viduriuojant arba vemiant (vėmimas – dažnas virusinio arba bakterinio viduriavimo požymis), reikia atkurti skysčių lygį bei papildomai naudoti atitinkamų maisto produktų su pieno rūgšties bakterijomis.

Svarbiausia, ką reikia padaryti norint išvengti viduriavimo kelionės metu, – laikytis higienos ir vengti vartoti užterštą vandenį arba maistą. Rekomenduojame gerti į buteliukus išpilstytą vandenį, valgyti termiškai apdorotą maistą, prieš valgant nulupti vaisius ir daržoves.

Be šių priemonių likus kelioms dienoms iki išvykimo taip pat rekomenduojama pradėti gerti pieno rūgšties bakterijas ir vartoti jas visą kelionės trukmę.

Žarnyno mikrofloroje vyrauja gerųjų ir žalingųjų bakterijų pusiausvyra. Antibiotikus būtina vartoti norint išgydyti įvairias sistemines infekcijas, tačiau jie sunaikina ne tik žalingas, bet ir gerąsias bakterijas, sutrikdydami mūsų žarnyno bakterijų pusiausvyrą. Tai gali susilpninti žarnyno mikroflorą, sukelti viduriavimą ir kitus sutrikimus.

Įrodyta, kad dėl antibiotikų vartojimo ūmus, pasikartojantis arba lėtinis viduriavimas gali pasireikšti iki 39 % žmonių. Be viduriavimo gali išryškėti ir kiti simptomai: pykinimas, vėmimas, dirgliosios žarnos sindromas, silpnumas. Simptomai gali pasireikšti praėjus kelioms dienoms po gydymo antibiotikais pabaigos ar net 6–8 savaitėms po gydymo antibiotikais.

Dažniausiai ūminis viduriavimas gydomas paprastai, tačiau priemonių reikia imtis skubiai. T. y. nedelsiant atkurti prarastų skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, papildyti gerąsias žarnyno bakterijas ir sureguliuoti virškinimą bei subalansuotai maitintis. Siekiant išvengti infekcijos plitimo labai svarbu laikytis higienos.

Iš esmės rekomenduojama pasirodyti gydytojui, jei per 2–3 dienas viduriavimas nepraeina arba jei pasireiškia dehidratacijos požymiai. Jeigu viduriuoja vaikas, reikia atsižvelgti į jo amžių – kuo vaikas jaunesnis, tuo anksčiau rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Laisvinamaisiais vadinamos medžiagos, palengvinančios žarnų judesius.

Liofilizacija, arba džiovinimas šaldant – tai procesas, kurio metu iš biologinių arba organinių medžiagų, kurios būtų pažeidžiamos šildant, pašalinamas vanduo išlaikant šių medžiagų struktūrą ir sudėtį.