5 kriterijai renkantis kokybiškus probiotikų preparatus

Prof. dr. Irena Rogelj
Mokslinių duomenų apie naudingąjį probiotikų poveikį sveikatai vis daugėja. Nors nuolat atliekami nauji klinikiniai tyrimai apie šių preparatų kokybę, rinkoje vis dar galima rasti daug probiotikų preparatų, kurių kokybė yra abejotina arba neištirta. Tokiu atveju probiotikai dažniausiai parduodami kaip maisto produktai ar maisto papildai.

Ieškote kokybiškų probiotikų sau ir savo artimiesiems, tačiau negalite išsirinkti iš gausybės siūlomų produktų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo taip pat, ir nuolat klausiate savęs, kuris preparatas yra geriausias? Skaitykite toliau ir sužinosite naujausią mokslinę informaciją apie probiotikus bei rasite atsakymą į sau užduodamą klausimą – kokiais kriterijais vadovautis renkantis kokybiškiausią probiotikų preparatą rinkoje.

Penkios kokybiškų probiotikų preparatų savybės

Pagrindiniai probiotikų preparatų kokybės standartai pateikiami pačiame jų apibrėžime, kuriame paaiškinama, kad probiotikai yra gyvi mikroorganizmai bei nurodoma dozė, kurią reikia suvartoti, kad probiotikai būtų veiksmingi. Tačiau probiotikų preparatams keliame papildomus reikalavimus, nes produktas (nepriklausomai nuo to, ar tai yra maisto papildas, ar vaistinis preparatas) turi būti tinkamai paženklintas, veiksmingas ir saugus.

Susipažinkime su penkiomis svarbiausiomis kokybiškų probiotikų preparatų savybėmis, kurios padės atskirti pelus nuo grūdų.

1. Probiotikų preparato sudėtyje turi būti dokumentuotos probiotikų rūšys, o pats preparatas turi būti skirtas tiksliniams vartotojams ir parduodamas vaistinėse.

Siekiant, kad tam tikra rūšis būtų laikoma probiotikais, atlikus in vitro tyrimus, ištyrus ląstelių linijas ar audinius ir įvairius gyvūnų modelius, reikia įsitikinti jos efektyvumu ir saugumu atliekant klinikinius tyrimus su žmonėmis. Ekspertai rekomenduoja atlikti klinikinius tyrimus keliuose tyrimų centruose, o tyrimų rezultatai privalo būti skelbiami pripažintuose moksliniuose žurnaluose.

Rekomenduojama pirkti probiotikų preparatus vaistinėse arba sertifikuotose internetinėse vaistinėse, nes čia produktai yra patikrinami ekspertų prieš pradedant jais prekiauti. Perkant vaistinėje taip pat galima kreiptis patarimo ar pagalbos į vaistininką.
 

 

 

Probiotikai – tai naujos kartos produktai, kurie peržengia maisto produktus, maisto papildus ir vaistus skiriančias ribas. Dėl šios priežasties su jais susiję teisės aktai dar nėra pristatyti, o už probiotikų preparatų kokybę ir jos kontrolę yra atsakingas tik gamintojas.

2. Probiotikų preparato sudėtyje yra nurodytas gyvųjų probiotikų rūšių kiekis.

Preparato etiketėje pagal pripažintus mokslinius normatyvus turi būti pažymėta probiotikų gentis, rūšis ir porūšis, pateiktas rūšies aprašymas ir mažiausias kiekvienos rūšies probiotikų gyvųjų ląstelių skaičius galiojimo laiko arba tinkamumo vartoti pabaigoje.

3. Probiotikų preparato veiksmingumas yra įrodytas atlikus klinikinius tyrimus.

Su žmonėmis atliekami klinikiniai tyrimai yra skirti ištirti įvairius probiotikų rūšies poveikius, pvz., statistinį ir biologinį poveikį simptomams, mažesnę susirgimo riziką, ilgesnį laiką iki susirgimo ir greitesnį sveikimą.

4. Rekomenduojama dozė

Aiškiai nurodyta probiotikų rūšies rekomenduojama dozė, kuri užtikrina probiotikų veiksmingumą, atitinkantį pateiktą teiginį apie sveikatingumą.

Probiotikais yra vadinami gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojant pakankamai dideliais kiekiais, teigiamai veikia šeimininko sveikatą.

5. Probiotikų rūšies kokybės kontrolė atliekama specializuotose trečiųjų šalių laboratorijose, kuriose pasitelkiami probiotikų preparatams akredituoti kontrolės metodai.

Rinkdamiesi probiotikus sau ir savo artimiesiems atkreipkite dėmesį į tai, ar preparatas atitinka visus penkis nurodytus kriterijus, nes taip pasirinksite produktą, kuris geriausiai sureguliuos virškinamojo trakto veiklą.

Šaltiniai: 

  1. European Commission. EU register on nutrition and health claims. ec.europa.eu/food/safety/labelling_nutrition/claims/register/public/ . Dostop: 10-. 7-. 2020. 
  2. WGO Global Guideline Probiotics and prebiotics. World Gastroenterology Organisation, 2017. 35 str. 
  3. FAO/WHO. 2001. Health and nutritional properties of probiotics in food including powder milk with live lactic acid bacteria. Report of a Joint FAO/WHO Expert Consultation on Evaluation of Health and Nutritional Properties of Probiotics in Food Including Powder Milk with Live Lactic Acid Bacteria. Rome, FAO – Food and Agriculture Organization of the United Nations: 34 str. 
  4. FAO/WHO. 2002. Guidelines for the Evaluation of Probiotics in Food. Report of a Joint FAO/WHO Working Group on Drafting Guidelines for the Evaluation of Probiotics in Food. London Ontario, Canada, s. 1-11.  
  5. European Food Safety Authority (EFSA). 2007. Introduction of a Qualified Presumption of Safety (QPS) approach for assessment of selected microorganisms referred to EFSA. The EFSA Journal, 587, 1‐16. 
  6. EFSA FEEDAP. 2018. Guidance on the characterisation of microorganisms used as feed additives or as production organisms. EFSA Journal 16(3):5206, 24 pp. https://doi.org/10.2903/j.efsa.2018.5206 
  7. Fenster, K. et al. The Production and Delivery of Probiotics: A Review of a Practical Approach. Microorganisms, 2019, 7, 83; doi:10.3390/microorganisms7030083 
  8. Nivoliez, A. et al. Influence of manufacturing processes on cell surface properties of probiotic strain Lactobacillus rhamnosus Lcr35®. Appl. Microbiol. Biotechnol. 2015, 99, 399–411 
  9. Grześkowiak, Ł. Et al. Manufacturing process influences properties of probiotic bacteria. Br. J. Nutr. 2011, 105, 887–894. 
  10. Kiekens, S. et al. Impact of spray-drying on the pili of Lactobacillus rhamnosus GG. 2012;2019(12):849-855. 
back to top