Vidurių užkietėjimas ir mityba

Priešingai nei suaugusieji, kurie tuštinasi nuo 3 kartų per dieną iki 3 kartų per savaitę, vaikai, ypač jaunesnio amžiaus, tuštinasi kur kas dažniau. Todėl normalu, kad naujagimiai tuštinasi apie 4 kartus per dieną, 1–3 metų amžiaus vaikai – apie 2 kartus per dieną, o keturmečiai ir vyresni tuštinasi maždaug tiek pat, kiek suaugusieji.

Vaikus varginantis vidurių užkietėjimas labai dažnai siejamas su tam tikrais pokyčiais, pavyzdžiui, nuo maitinimo tik pienu pereinant prie maitinimo kietu maistu, atpratinant nuo sauskelnių, pradedant eiti į darželį ar mokyklą bei vengiant eiti į tualetą ne namuose. Vidurių užkietėjimas gali pasireikšti net tada, kai vaikas slopina norą tuštintis žaisdamas. Vyresniems vaikams vidurių užkietėjimas gali pasireikšti reikšmingai pasikeitus mitybos įpročiams, pavyzdžiui, jei maitinamasi nereguliariai, suvartojama mažiau vaisių, daržovių ir maistinių skaidulinių medžiagų.

Jei vaiką vargina vidurių užkietėjimas, geriausia iš karto imtis veiksmų, nes delsiant gali išsivystyti lėtinis vidurių užkietėjimas. Trumpalaikio vidurių užkietėjimo atvejais geriausia koreguoti mitybą. Visų pirma reikia padidinti skysčių, pageidautina vandens, vartojimą, tačiau galite vaikui duoti arbatų, pasižyminčių laisvinamuoju poveikiu, pavyzdžiui, ramunėlių, dilgėlių ar margainio. Taip pat padeda slyvų, figų arba kriaušių kompotai.

Labai svarbu, kad vaiko mityba būtų reguliari ir subalansuota. Šiuo atveju svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų daug vaisių ir daržovių (dažnai nerekomenduojama duoti bananų ir morkų). Rekomenduojama vengti rafinuotų grūdų ir rafinuotų grūdų produktų, tokių kaip balta duona ir kiti baltų miltų gaminiai (makaronai, kepiniai ir sausainiai), bei rafinuotų ryžių ir juos keisti kitais produktais, tokiais kaip viso grūdo gaminiai ir grūdų mišiniai.

Vidurių užkietėjimą sukelia didelis saldumynų, užkandžių, šokolado ir net pieno kiekis. Europos pediatrinės gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos bendrijos rekomendacijose rašoma, kad vaikai turėtų gauti pakankamai maistinių skaidulinių medžiagų ir skysčių bei būti fiziškai aktyvūs.

Tinkamiausias būdas pasisavinti maistinių skaidulinių medžiagų – tai vartoti neskaldytų grūdų gaminius. Vaisiai, daržovės ir ankštiniai augalai yra vandenyje tirpstančių skaidulų šaltinis. Šios maistinių skaidulų medžiagos turi ir prebiotinį poveikį, teigiamai veikia žarnyno gleivinę bei palengvina tuštinimąsi. Kalbant apie pieno produktus, paprastai rekomenduojame vartoti fermentuotus pieno produktus kaip gerųjų pieno rūgščių bakterijų šaltinį.

Lėtinis vidurių užkietėjimas gali sukelti žarnyno disbiozę. Šį reiškinį dar labiau paaštrina gydymas vaistais, todėl dabar atliekama vis daugiau tyrimų gerųjų pieno rūgšties bakterijų vartojimui, kaip papildomam gydymui, tirti. Gerosios pieno rūgšties bakterijos atkuria žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir gali padėti gydant lėtinį vidurių užkietėjimą.

Įdomu tai, kad fiziologinis impulsas tuštintis stipriausiai pasireiškia praėjus 15–30 minučių nuo rimtesnio pavalgymo, todėl vaikus, kurie kenčia nuo vidurių užkietėjimo, rekomenduojama mokyti laiku nueiti į tualetą. Mokymas laiku nueiti į tualetą reiškia, kad vaikas raginamas eiti į tualetą tada, kai tai fiziologiškai optimaliausia.
 

Be mitybos reguliavimo, fizinio aktyvumo skatinimo ir mokymo laiku nueiti į tualetą, gydant vidurių užkietėjimą gali prireikti vaistų. Dažniausiai pasirenkamas gydymas laktuloze – disacharidu, kuris nevirškinamas ir veikia hiperosmoliariai (t. y. į žarnyną traukia vandenį) bei minkština išmatas.

Vidurių užkietėjimą patiriančiam vaikui svarbiausia pakeisti elgesį. Vaikas turėtų atsipalaiduoti; užuot spaudus ir baudus, vertėtų jį skatinti reguliariai tuštintis, bet šiam normaliam organizmo procesui nesuteikti pernelyg daug reikšmės.