Vitamino D įtaka
Vitamino D įtaka:
- išsaugomi sveiki kaulai ir dantys;
- palaikomas normalus kalcio ir fosforo pasisavinimas;
- palaikoma normali raumenų funkcija;
- skatinamas ląstelių dalijimasis;
- stiprinama imuninė sistema.
Vitamino d įtaka imuninei sistemai
Paprastai tariant, vitaminas D užtikrina reikiamą imuninės sistemos atsaką ir neleidžia jai veikti tada, kada nėra reikalinga. Būtent dėl šios vitamino D įtakos pastaraisiais metais jis taip plačiai tiriamas.
Kokia yra vitamino d įtaka imuninei sistemai?
Aktyvioji vitamino D forma – tai signalinė molekulė, prisijungianti prie konkretaus receptoriaus ir per jį galinti paveikti žmogaus imuninę sistemą.
Sustiprintas aktyvios vitamino D formos signalas gali pagerinti įgimtą imunitetą, kovojantį su bakteriniais ir virusiniais patogenais, bei stiprinti įgytą imunitetą.
Vitaminas D užtikrina reikiamą imuninės sistemos reakciją ir neleidžia jai veikti tada, kada nėra reikalinga.
Vitamino D signalas taip pat slopina uždegiminį imuninės sistemos atsaką, laikomą autoimuninių procesų pagrindu, ir reguliuoja alerginius atsakus. Atliekami įvairūs tyrimai, kuriuose išsamiai nagrinėjamas vitamino D ir infekcijų, autoimuninių reakcijų bei alerginių ligų ryšys, tačiau prie konkrečių išvadų dar neprieita.
Receptorius, prie kurio prisijungia aktyvioji vitamino D forma, yra randamas plonojoje ir storojoje žarnose, už kaulų formavimąsi atsakingose ląstelėse, kai kuriose imuninės sistemos ląstelėse, kai kuriose kasos ląstelėse, kurios dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, bei daugelyje kitų organų, pvz., smegenyse, širdyje, lytiniuose organuose, prostatoje, krūtyse ir kai kuriose kraujo ląstelėse.
Vaiko imuninė sistema
Kūdikio imuninė sistema po gimimo dar nėra pakankamai subrendusi, nes iš dalies ji vystosi susidurdama su išoriniais veiksniais ir kūdikį dar saugo nėštumo metu iš mamos gauti antikūnai. Imuninės sistemos brendimas vyksta nuolatos ir ši sistema tampa panaši į suaugusio žmogaus tik sulaukus trejų metų. Stiprėjant imuninei sistemai vaikas susiduria su daugybe kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos infekcijų, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai serga, o infekcijos gali tęstis ilgiau ir pasireikšti sunkesne eiga.
Stiprėjant imuninei sistemai vaikas susiduria su daugybe kvėpavimo takų ir virškinimo sistemos infekcijų, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai serga.
Infekcijos ir vitaminas D
Atlikus kelių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 7 400 vaikų, metaanalizę išsiaiškinta, kad didžiosios dalies sepsiu sergančių vaikų organizme buvo mažas vitamino D kiekis. Stebėta, kad vaikams, vartojusiems vitamino D papildus, nepasireiškė jokios apatinių kvėpavimo takų infekcijos, o vaikų, kurie pateko į intensyviosios terapijos skyrius dėl apatinių kvėpavimo takų infekcijos, vitamino D kiekis buvo mažesnis nei tų, kuriems intensyvaus gydymo nereikėjo. Šie rezultatai patvirtina hipotezę, kad pakankamo vitamino D kiekio palaikymas vaikams gali sumažinti infekcijų skaičių. Tie patys tyrimai taip pat parodė, kad mažesnės vitamino D paros dozės buvo veiksmingesnės nei didelės vienkartinės dozės.
Tyrimais įrodytas teigiamas vitamino D poveikis užkertant kelią ūmioms kvėpavimo takų infekcijoms. Slovėnijoje gydytojai taip pat rekomenduoja vartoti vitaminą D papildomai siaučiant tokioms infekcijoms. Rekomendacijose taip pat nurodomos vitamino D dozės vaikams ir pradedantiems vaikščioti kūdikiams.
Alerginės ligos ir vitaminas D
Mažesnės apimties tyrimas, kurio metu įvairaus laipsnio atopiniu dermatitu sergantys vaikai 3 mėnesius vartojo vitamino D papildus, parodė, kad lengva ir vidutinio sunkumo dermatito forma sergančių vaikų būklė šiek tiek pagerėjo, greičiausiai dėl sumažėjusio tam tikrų imuninių ląstelių kiekio kraujyje.
Tyrimų metu išsiaiškinta, kad vitamino D trūkumas dažnai būdingas vaikams, kurie serga astma, ir kad jis gali turėti reikšmingos įtakos jaunų astma sergančių vaikų imuninių ląstelių reguliavimui. Kol kas nežinoma, ar vitamino D vartojimas gali sumažinti astmos paūmėjimą praktikoje.
Alergija maistui
Teoriniai modeliai sieja vitamino D trūkumą su alergijomis maistui, nes manoma, kad tinkamo vitamino D kiekio vartojimas nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje turėtų padidinti maisto produktų toleravimą, stiprinti žarnyno gleivinės imunitetą, padidinti gerųjų žarnyno bakterijų kiekį, sumažinti sergamumą žarnyno infekcijomis ir vaikų alergiją maistui.
Australijoje atliekamas tyrimas, kuris bus baigtas 2022 m., nustatys ryšį tarp alergijos maistui pasireiškimo ir vitamino D papildų skyrimo vaikams, kurie vartoja tokius papildus nuo vienerių metų, palyginant šią tiriamąją grupę su vaikais, kurie tokių papildų nevartoja. Sulaukus vienerių metų tyrėjai patikrins, ar vaikams pasireiškė alergijos maistui, tuo pat metu gaudami duomenis apie infekcijas ir alergines ligas.
Neurologinės ligos ir vitaminas D
Receptorius, prie kurio prisijungia aktyvioji vitamino D forma, taip pat dažnai randamas įvairiose smegenų dalyse. Keli tyrimai parodė, kad vitaminas D slopina fermento, kuris gaminamas nervinėse ląstelėse, kai šioms trūksta deguonies ar sergant Parkinsono, Alzheimerio ar panašiomis ligomis arba išsėtine skleroze, gamybą.
Autoimuninės ligos ir vitaminas D
Atlikus kelis tyrimus įrodyta, kad sumažėjęs vitamino D kiekis laboratorinių gyvūnų organizmuose yra susijęs su autoimuninių ligų simptomais, pvz., reumatoidiniu artritu, sistemine raudonąja vilklige, I tipo diabetu ir uždegimine žarnyno liga. Tokiems gyvūnams kyla didesnė rizika susirgti virusinėmis infekcijomis, pvz., tuberkulioze ir greičiausiai gripu. Žmonių tyrimai vis dar tebevykdomi, tad šie rezultatai dar nebuvo patvirtinti.
Santrauka
Vitamino D trūkumas vienodai dažnai pasireiškia suaugusiesiems ir vaikams, todėl vienos savaitės sulaukusiems kūdikiams skiriama vitamino D papildų. Dėl įvairiapusio vitamino D poveikio mūsų organizme vykstantiems procesams jau daugelį metų tiriama, kaip vitaminu D praturtinta mityba galėtų sustiprinti mūsų imuninę sistemą ir taip sumažinti infekcijų skaičių bei užkirsti kelią alerginėms ir autoimuninėms ligoms arba jas paveikti. Tikslūs pirmiau aprašytų ligų ir vitamino D ryšiai ir sąveika iš esmės nežinomi, daugiau informacijos galima tikėtis ateityje, tačiau akivaizdu, kad vitamino D potencialas šioje srityje yra labai didelis.
Literatūra
- Vassallo, M. F., & Camargo, C. A. (2010). Potential mechanisms for the hypothesized link between sunshine, vitamin D, and food allergy in children. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 126(2), 217–222. doi:10.1016/j.jaci.2010.06.011
- The impact of vitamin D deficiency on immune T cells in asthmatic children: a case-control study Haïfa Maalmi, Anissa Berraïes, Eya Tangour, Jamel Ammar, Hanadi Abid, Kamel Hamzaoui, Agnes Hamzaoui, J Asthma Allergy. 2012 5 11-19. Published online 2012 May 9. doi: 10.2147/JAA.S29566
- Yakoob MY, Salam RA, Khan FR, Bhutta ZA. Vitamin D supplementation for preventing infections in children under five years of age. Cochrane Database of Systematic Reviews 2016, Issue 11. Art. No.: CD008824. DOI: 10.1002/14651858.CD008824.pub2
- Michael F Holick, Sunlight and vitamin D for bone health and prevention of autoimmune diseases, cancers, and cardiovascular disease, The American Journal of Clinical Nutrition, Volume 80, Issue 6, December 2004, Pages 1678S–1688S, doi.org/10.1093/ajcn/80.6.1678S
- Fernandes de Abreu, D. A., Eyles, D., & Féron, F. (2009). Vitamin D, a neuro-immunomodulator: Implications for neurodegenerative and autoimmune diseases. Psychoneuroendocrinology, 34, S265–S277. doi:10.1016/j.psyneuen.2009.05.023
- Agmon-Levin, N., Theodor, E., Segal, R. M., & Shoenfeld, Y. (2012). Vitamin D in Systemic and Organ-Specific Autoimmune Diseases. Clinical Reviews in Allergy & Immunology, 45(2), 256–266. doi:10.1007/s12016-012-8342-y